žvirbluitis

žvirblùitis sm. (1) NdŽ, žvìrbluitis (1) KlvrŽ 1. žr. žvirbliukas 1: Žvirblùičiai įlekia te i purenas su sparnais Žml. Po to beržo šakas šokinėja žvirbluitis MitI382. [Katinas] ėmė kaišioti koją į skyles, ištraukdamas kartu su šiltais gūžtos pūkais žvirbluičius M.Katil. 2. scom. prk. mažas vaikas: Žvirbluitẽliai jūs muno, vaikūkšteliai Šts.